Solveiga Krivičienė ir Alfredas Krivičius, pastaraisiais metais dalyvaujantys parodose kaip bendraautoriai, kuria objektus. Vertingo gintaro, kuriam grožį suteikė Gamta, o meistro rankos jį tik pademonstravo, Lietuvoje daug ne tik dailės parduotuvėse, bet ir ant gatvės prekystalių. Tai, kad gintaras yra savaime gražus, vertingas, tapo banalia tiesa, kuri, matyt, inspiravo S. ir A. Krivičių „Kubo“ sumanymą. Dailininkai visai nerodo gintaro, priešingai – tvirtai uždaro jį betoninio kubo viduje, o kad gintaras ten yra, liudija nuotrauka, paslėpto daikto cheminių savybių aprašas, vienu žodžiu, patikimi dokumentai. Virtualiosios tikrovės amžiuje nėra ko tikėtis pamatyti viską savomis akimis. Neretai lieka tikėti tuo, kuo mus norima įtikinti. „Paslėpti“ gintarą S. Krivičienė buvo sumaniusi dar praeitame dešimtmetyje kurdama žiedus, kaklo papuošalus: dailininkė apdengdavo gintarą sidabro apvalkalu, jame padarydavo kiaurymes, pro kurias gintaras vos matyti. Reklamos valdomą vartotojišką nūdienos visuomenę galima įtikinti daug kuo, tarkime, poreikiu gerti „Coca-Colą“, ir nenuostabu, kad kosmoso ateiviai kada nors suks galvas, kodėl tarp žuvusios civilizacijos paliktų ženklų tiek daug „Made in China“, „Coca-cola“. Ironizuodami šia tema S. ir A. Krivičiai pavaizduoja minėtus ir panašius ženklus ant gintaro skritulėlių ir siūlo nešioti kaip vartotojiškos visuomenės vertybių galią užtikrinančius amuletus. S. Krivičienės sukurtas žiedas „Moters gyvenimas“ turi keičiamas akis, kurioms autorė parinko kiekvieną gyvenimo etapą simbolizuojančius atvaizdus: žinduką, automobilį, vaistus. 1999 m. surengtoje S. ir A. Krivičių parodoje „Fragmentai“ nemaža ready-made daiktų, greta kurių atsidūręs gintaras tyčiomis paverčiamas pigios plastmasės pakaitalu. Dailininkai imasi ne vien vizualinių, bet ir semantinių manipuliacijų: konkursui „Gintaras interjere“ pateikė namų interjere nufotografuoto vyro vardu Gintaras nuotraukas.
