Skaitytos paskaitos

2019 metų paskaitos:

• Liuda Matonienė „Švento Mykolo gatvės istorijos”
• Jonas Šečkus „Baltijos jūra – besikeičiančių krantų paslaptys”
• Neringa Akcijonaitytė „Moka difuzija – molyje įaugę rūgšties raštai“
• Paskaita apie gintaro kvapus „ Amber strings“. Skaitovė „Aromika“ atstovė – Justina Židonytė
• „Gintaro pluoštas. Menas ir technologijos“. Prof. Eglė Ganda Bogdanienė ir Laura Motiejūnaitė
• Dr. Vidos Savoniakaitės paskaita „Kūčių tradicijos“

2018 metų paskaitos:

• Rusnė Gabrielė Donaitytė „Aksesuarų raida Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki šių dienų”

2017 metų paskaitos:

• Algimantas Grigelis „Sambijos pusiasalio gintaro kilmeviečių geologijos bruožai“
• Greta Bačiulytė – „Kultūros paveldas per pietus” – Baltijos gintaro formavimosi laikotarpiai, radimvietės, naudojimo raida ir išskirtinumai, amuletų gamybos subtilybės.

2016 metų paskaitos:

• Vykintas Vaitkevičius „Baltų šventviečių atodangos“
• Sigita Bagužaitė – Talačkienė „Pajūrio gyventojų pasaulėžiūra ir mitologijos aspektai gintaro dirbiniuose“

2015 metų paskaitos:

• Darius Kalesas – “Medical Amber” – gydomoji gintaro galia.

2014 metų paskaitos:

• „Gintaras senojo geležies amžiaus baltų kultūriniuose arealuose. KU archeologijos doktorantė Sigita Bagužaitė – Talačkienė.

2013 metų paskaitos:

• Justina Žilinskaitė „Gintaras kultūros istorijoje: mitai, legendos, papročiai ir tradicijos“
• Robertas Žilinskas paskaita eksursija „Nežinomas Šv. Mykolo g. 12 pastato istorija: nuo smuklės iki muziejaus“
• Etimologas prof. habil. dr. Sigitas Podėnas „Gintaro inkliuzai“

2012 metų paskaitos:

• Biomedicinos mokslų dr. Jono Skonsmano paskaitų ciklas pagal knygą „Baltijos gintaras sveikatai ir grožiui“:
1. „Ugnies terapijos seansai su gintaro ir vaško žvakylais“
2. Praktinis užsiėmimas „Kvėpavimas ir vaizduotė. Kūno procedūros su Gintaro milteliais“;
3. „Ajurvedinis sveikatos ir grožio teorija ir praktika“. Autorius demonstravo ausų, saulės rezginio termopunktūras su gintaru, gintaro grožio kaukes.

• Jonas Trinkūnas „Vėlinių papročiai baltų tradicijoje“ su kanklių muzikos pasirodymu.
• Arūnas Vaicekauskas „Kalėdų senelio etnografinė kilmė“

2010-2011 metų paskaitų ciklas:

• Biomedicinos mokslų daktaras J. Skonsmanas „Baltijos gintaro kosmetikos – fitoterapijos paskaitų – praktikų kursas“

Šis paskaitų ciklas – gintaro kosmetikos ir terapijos mėgėjams.

1. Įvadinė paskaita apie gintaro miltelių savybes, jų paruošimą aplikacijoms. Buvo demonstruojamas giluminis odos, pilvo sienos ir nugaros masažas pneumatinėmis stiklo taurėmis. Demonstruoti vaško žvakylai, įsodrinti gintaro milteliais, termoaurikulinė terapija klausos-pusiausvyros aparatui valyti.

2. Antrasis užsiėmimas skirtas gintaro miltelių ir jų mineralinių substancijų aplikacijoms ant galvos, kaklo ir veido (sausas galvos odos masažas ir įtrynimai į plaukų svogūnėlius biologiškai aktyviuose taškuose ar zonose, kaklo masažas). Demonstruotos gintaro pudros smailių aplikacijos pėdose ant hipofizės, skydliaukės ir saulės rezginio refleksinių zonų. Parodomieji augalai: pelkinė sidabražolė, paprastasis dagišius, vaistinė taukė, kvapioji stumbražolė, daržinė žliūgė.

3.   Paskaita „Gintaras su amerikine fitolaka probiotinėje – limfos valymo sistemoje“. Pasakota, kaip valyti limfą gintaro, amerikinės fitolakos ir laktobakterijos kompleksu. Demonstruotas giluminis pilvo sienos masažas – limfos drenažas su kompleksiniu gintaro lubrikantu. Paskaitos receptas – detoksikacinė pilvo juosta – kompresas.

4. Paskaita „Gintaras etnobotaniniuose vaško liejiniuose“, kurioje pasakota apie odą ir jos fiziologinius poreikius, biocheminę ir energetinę vaško charakteristiką bei gintaro – vaško fitoliejinių komponavimo principus bei būdus. Vakaro receptas – receptas nuo veido raukšlių, parodomieji augalai – islandinė kerpena ir ožragė.

5. Paskaita „Gintaro ir vaško ugnies terapija“. Programoje – senųjų laikų bei šiuolaikines tuščiavidurių vaško žvakių technologijas bei autorinius etnotipo žvakylus ausims su gintaru įsodrinta liepsna. Praktika: termoaurikulinės terapijos seansas su švelniu ausų masažu, įtrinant gintaro miltelius; organų termopunktūros iš žvakylo su gintaru (saulės rezginys, bamba, kasa, kepenys ir kt.).

2010 metų paskaitos:

• Žolininkė A. Karaliūnaitė „Gintaro gydomoji galia“

Senoviniai Adelės tepalai pagaminti iš laukinių žolelių su ypatingai paruoštu grynu sviestu, kiaulės taukinės ir kaulų taukais, augalų aliejais. Žolelės renkamos ir tepalai gaminami pagal Mėnulio kalendorių. Žolelių ištraukos ruošiamos ant Migonių ir Raginėnų piliakalnių. Indeliai tepalams pagaminti iš molio, plastiko arba stiklo. Tepalai uždengti drobele arba dangteliu su labai mažomis skylutėmis, todėl tepalai gali kvėpuoti. Tai gryna gamtinė medžiaga, panaši į žmogaus kūno medžiagas, todėl neturi jokio pašalinio poveikio. Tepalų gamyboje   nenaudojami dirbtiniai kvapai, konservantai, dažikliai. Juos galima naudoti visą gyvenimą  arba tik konkrečiam tikslui. Tepalai veikia švelniai ir užtikrintai. Adelės vaistažolių arbatos gaminamos iš laukinių augalų, surinktų jų augimvietėse miškuose, pievose, paupiuose ir dirvonuose. Arbatose daug medžių lapų ir žiedų, kurie yra sudraskomi, todėl išsaugo savo prigimtinį skonį, kvapą ir gamtos sukurtas veikliąsias medžiagas. Tepalų bei arbatų gamybai Adelė naudoja ir gintaro miltelius.

• Etnopsichologas, baltų dvasininkas L. Balsys „Amuletai ir gintaras. Baltų dvasinio gyvenimo simboliai“

Paskaitoje kalbėta apie amuletų iš gintaro sampratą ir panaudojimą įvairiose pasaulio kultūrose, šiuolaikinio žmogaus dvasinį santykį su gintaro dirbiniais, amuletas, kaip gyvybės saugos garantas nuo piktųjų jėgų. Taip pat, buvo atsakyta į klausimą, ar pats gintaras, kaip medžiaga, yra amuletas ir ką daryti, įsigijus gintarinį amuletą.

2009 metų paskaitos:

• Dūkštų, Neries regioninio parko kultūrologė, vyr. specialistė V. Rudienė „Mitologinis Neries pasaulis“

Karmazinų pilkapyno šventviečių kompleksai Neries regioniniame parke, kurie atskleidžia archajinius protėvių tikėjimus apie ypatingą upių rėvų vaidmenį mitologijoje bei, tam tikra dalimi, apie jų poveikį kultūrinio kraštovaizdžio formavimuisi.

• Kalbotyros mokslų dr. S. Ambrazas „Gintaro vardo kilmė“

Paskaita apie žodžio „gintaras“ atsiradimo interpretacijas, reikšmes tiek mūsų, tiek kituose kraštuose. Pasirodo, yra pačių įvairiausių žodžio etimologijų, siejamų su čiuvašų, autochtonų, rusų, vokiečių kalba, indoeuropiečių prokalbe. Tačiau, žvelgiant į tolimesnę praeitį, reikia pasakyti, kad gintaras pirmiausia išgarsino ne lietuvius, o vakarų baltus. Jie veikiausiai ir pasidarė patį žodį gintaras. Žymiausias lietuvis, tyręs šį žodį – kalbininkas Simas Karaliūnas.

• Vilniaus dailės akademijos rektorius, prof. dr. A. Butrimas „Akmens amžiaus gintaro dirbiniai“

Gintaro tradicija tapo ypač svarbi indoeuropietiškoje Pamarių (Žucevo) kultūroje, kai vien Vyslos žemupyje Žulavų regione buvo rasta 18 tūkst. gintaro dibinių ir jų fragmentų. Ji tęsėsi per visą ankstyvųjų metalų epochą, kol romėnų prabangos troškimas suteikė jai ypatingą pagreitį I-V a. Gintaras baltų (aisčių) pasaulį civilizaciniais kontaktais susiejo su Pietų Europa, kurie nenutrūko ir ankstyvaisias viduramžiais. O tautinio identiteto formavimosi metu (XIX – XX a.) gintaro tradicija tapo neatskiriama baltų tautų kultūrinės savasties, nacionalinio kostiumo, taikomosios dailės, tautosakos, teatro ir muzikos, grožinės literatūros kūrybos dalimi.

• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja D. Vaitkevičienė „Baltų dievų pasaulis“

Paskaita apie dievybę baltų religijoje: kas yra dievybė ir dieviškumas? Dievybės samprata lingvistiniame, folkloriniame kontekste, Dievo sąvoka šiuolaikinės kultūros terpėje, baltiškoji samprata, lyginant su krikščioniškąja ar antikine. Dievas –  dangus ar šviesa, dangaus skliautas, Dievas yra vardas (kaip Perkūnas, Austėja, Laima), Dievas – nemateriali esybė, kuri gali egzistuoti įvairiomis kūniškomis formomis, ir kitos interpretacijos.

• G. Kadžytė „Kūčių ir šv. Kalėdų tradicijos”

2008 metų pskaitos:

• Bolonijos universiteto studentė K. Mizgirytė „Baltiškasis gintaras Vilanovos kultūroje“

• Chemikė J. Banienė „Gintaras ir kosmetika“

Gintaro sudėtyje atrasta daugiau nei 40 naudingų junginių. Pagrindinė naudinga medžiaga yra gintaro rūgštis, kuri priskiriama  biostimuliatoriams. Šios rūgšties esama visose augalų bei gyvūnų ląstelėse, ji dalyvauja labai svarbiame procese – energijos apykaitoje. Ji pasižymi apsauginiu poveikiu, t.y. padidina ląstelių gyvybingumą nepalankiomis sąlygomis. Nustatyta, kad gintaro rūgštis pagerina deguonies pasisavinimą ląstelių lygiu. Ar gali būti geresnis jaunystės eliksyro pavyzdys?

Esant nepalankioms sąlygoms, streso metu ar staiga pasikeitus fiziniam krūviui, kada medžiagų apykaitos grandinėje įvyksta pakitimai, gintaro rūgšties išeiga padidėja, atsiranda jos deficitas ir tuo pačiu nuovargio ir apatijos jausmas. Dėl to pablogėja savijauta, organizmas nebesugeba atsispirti neigiamam supančios aplinkos poveikiui, įvyksta organizmo pakitimai ir atskirų jo sistemų darbingumo sutrikimas, vystosi ligos.

Gintaro ekstraktas turtingas mikroelementų šaltinis. Jis stangrina odą, stiprina jos imunitetą, kad ji apsisaugotų nuo neigiamo išorės veiksnių poveikio. Mažina odos susierzinimą, padeda pašalinti nuovargį ir mikrobus, gerai nusluoksniuoja, balina ir drėkina  odą. Gintaro ekstraktas tiesiogiai paskatina apykaitos procesus galvos odoje, taip sumažina plaukų slinkimą, yra geras plaukų kondicionierius. O plaukų priežiūros priemonės su šia rūgštimi net paskatina plaukų augimą.

• Hamburgo universiteto geologijos paleontologijos instituto profesoriaus W. Weitschato seminaras apie Dominikos gintarą

Dominikos Respublikos kalnynuose ir žemumose kasamas gintaras. Skirtingai nei Baltijos gintaras – tai išnykusių lapuočių Hymenaea medžių sakai. Karibų ir tropinėje Pietų Amerikoje  randama 14 šios rūšies medžių atmainų. Gintaro kasimas yra lėtas ir varginantis procesas. Kasėjai atlieka savo darbą primityviais įrankiais: su trumpakočiais kirtikliais, kastuvais ir dideliais peiliais (mačetėmis), eina keliais, pasišviesdami žvakėmis. Gintaras randamas 100-1200 m storio jūrinių klastinių uolienų sluoksnyje, sudarytame iš rausvųjų anglių (lignito) ir suanglėjusios medienos nuolaužų, molyje. Manoma, kad holoceno laikotarpiu (prieš 10-11 tūkst. metų) gintarus į Sabana de la Mar ir Bayaguana telkinius iš Rytų Kordiljerų kalnyno suplukdė senovinės upės.

Skirtinguose telkiniuose Dominikos gintaras yra įvairaus amžiaus. Seniausias – iš ankstyvojo eoceno (45 mln. m.), randamas šiaurinėje dalyje. Jauniausias – iš mioceno (20 mln. m.), randamas rytinėje dalyje. Šiame gintare randama daug įvairių inkliuzų – nuo augalų lapelių ir gėlių iki gausybės įvairiausių fosilinių artropodų (voragyvių, vėžiagyvių, šimtakojų ir ypatingai – vabzdžių). Dominikos gintare randama daug tropinio klimato organizmų, kurie nežinomi Baltijos gintare.

Kaip ir Baltiškasis, Dominikos gintaras pasižymi įvairiais atspalviais. Ypatingai gražios mėlyna (dėl natūralaus kaitinimo – dėl lavos, vulkaninių pelenų ar dėl ypatingai stiprių  tektoninių suspaudimų) bei purpurinė (nėra nustatyta dėl kokių priežasčių susidarė) gintaro spalvos.

• Etnologė G. Kadžytė „Gintaro reikšmė lietuviui nuo seniausių laikų iki šių dienų“

Paskaitoje kalbėta apie seniausias gintaro tradicijas (gydomąsias jo galias, amuletus ir tikėjimą jų apsaugine galia) bei naujausių laikų požiūrį į gintarą (kaip mineralą papuošalams gaminti, suvenyrą užsienio turistams).

• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas D. Razauskas „Baltų religijos ir mitologijos bruožai“

Duomenų  baltų mitologijos bei religijos tyrinėjimui pateikia istoriniai šaltiniai bei tautosaka, kuriems talkina etnografija, archeologija, kalbotyra ir kiti mokslai. Tačiau visi šaltiniai turi vieną bendrą savybę – sąlygiškumą. Anot Dainiaus Razausko, dauguma pirmųjų rašto šaltinių apie baltus rašyti vokiečių vienuolių, kurių, kaip krikščionių tikslas buvo suniekinti ir parodyti senąją baltų religiją ir mitologiją kaip prasimanymą ir nieko vertą. Lietuvių kalbos nemokėjimas ir perpasakojimai iškraipė autentiškus pavadinimus ir vardus, todėl iki šių dienų tokių likę labai mažai. Pasak D. Razausko, patikimiausia informacija yra istorinių šaltinių ir tautosakos „susikirtimo taškai“, nes pvz., kai kurie baltų dievai, minimi istoriniuose šaltiniuose, nėra minimi tautosakoje, ar minimi kitais vardais. Archeologai, tyrinėdami baltų įkapes, pagal brangius daiktus taip pat negali daryti išvados, jog žmogus aklai tikėjęs kitu pasauliu: tai daugiau simbolinė santykio su žmogumi išraiška. Nustatyti religinį baltų pasaulėvaizdį padeda onomastika, mokslas apie vardus ir pavadinimus. Etimologija rodo buvus dabartines Baltijos valstybes Lietuvą ir Latviją kadaise buvus viena baltų tauta.

• Astrominerologė A. Ilgevičienė „Gintaro poveikio platumos“

Gintaro panaudojimo galimybės – kone beribės. Gintaro vanduo labai gerai veikia visą žmogaus endokrininę sistemą. Tereikia į vandens filtrą įdėti gabalą gaudyto gintaro. Dar senieji lietuviai šventuose savo ritualuose naudojo gintaro dūmą. Tai buvo vietinis smilkalas ir dezinfekuojamoji medžiaga. Sunku rasti kitą tokią medžiagą, kuri tiek daug kur tiktų: vos pradeda perštėti gerklę, ant kaklo – balkšvo gintaro karolius. Tiems, kurie jautrūs, per daug giliai į širdį ima visas nesėkmes, kurie labai savikritiški ir savęs nemyli, reikėtų nešioti ilgesnius gintaro karolius, kad siektų širdį. Kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais, gabalą gintaro gali palaikyti skrandžio srityje.

• E. Stundytė „Vilnius 2009“

2007 metų paskaitos:

• Prof. habil. dr. A. Grigelis „Lietuvos gintaro prūsiškoji kilmė”

Pietų ir Vidurio Skandinavijos kalvos bei šiltas ir drėgnas klimatas išaugino milžiniškas „gintarines“ pušis (Pinus succinifera), kurios išskyrinėjo didžiulį kiekį sakų. Ilgainiui fosilizavęsi sakai virto gintaro mineralu ir iš buvusio miško dirvožemio gruntiniais bei upių vandenimis buvo išplauti į eoceno laikotarpio pabaigos priabono baseino į Baltijos – Skandinavijos jūros baseiną. Taip Sambijos pusiasalyje susidarė palankiausios sąlygos gintarui kauptis ir stambiausia pasaulyje Palvininkų (Jantarnojės) gintaro antrinė kilmiavietė.

• A. Mikutis „Baltų papuošalų simbolika“

• J. Vaiškūnas „Senoji baltų kultūra ir religija:  žmogus ir ženklai“

• M. Michelbertas „Gintaro keliai“

2006 metų paskaitos:

• Hamburgo universiteto geologijos  paleontologijos instituto profesorius W. Weitschat  „Fosiliniai sakai – viso pasaulio gintaras”

Pirmieji Dominikos Respublikos gintaro aprašymai prasidėjo nuo Kristoforo Kolumbo kelionių. Dominikos gintaras susidarė ne iš spygliuočių, bet iš išnykusių priešistorinių Hymenaea rūšies lapuočių medžių. Skirtinguose telkiniuose gintaras yra įvairaus amžiaus. Seniausias – iš ankstyvojo eoceno (45 mln. m.), randamas šiaurinėje dalyje. Jauniausias – iš mioceno (20 mln. m.), randamas rytinėje dalyje. Dominikos gintaras randamas septynių spalvų, randama daug įvairių inkliuzų – nuo augalų lapelių ir gėlių iki gausybės įvairiausių fosilinių artropodų (voragyvių, vėžiagyvių, šimtakojų ir ypatingai – vabzdžių).

• Doc. A. Merkevičius „Gintaro keliai”

Paskaitoje pasakota apie Baltijos gintaro keliones ir jo vaidmenį Europoje ankstyvųjų metalų laikotarpiu. Archeologiniai radiniai (daugiausia turtingos įkapės) visoje Europoje bei Skandinavijoje byloja apie Baltijos gintaro vertę ir begalinį susižavėjimą šiuo „saulės akmeniu“. Vėlesni nuostabių papuošalų bei įrankių radiniai rodo gintaro ryšį su metalu (variu, žalvariu), stiklu, auksu. Pelkėse rasti apdoroto gintaro pėdsakai rodo jį laikytą šventu ir aukotą į vandenį dievams.

• J. Trinkūnas „Gintaras ir pagonybė“

Gintaras yra senosios baltų civilizacijos ir kultūros ženklai. Kuo giliau žvelgiame į istoriją, tuo mažiau puošybos buvo gintare – praeityje jo naudojimas turėjo religinę, maginę, dvasinę, pasaulėžiūrinę prasmę. Nuo akmens amžiaus gintaras buvo siejamas su  apsauga, ketinimais, prašymais. Tik vėliau gintaras įgavo puošybos elemento vaidmenį.

• K. Varevičienė „Gintaro panaudojimas medicinoje“

• A. Mikutis „Nagai ir Rojus“

• Kūrybinis poetų grupės „D5“ vakaras

• E. Montvilaitė „XIVa.–XVIIa. koklinės krosnys“

2005 metų paskaitos:

• Audronė Bliujienė „Pagonių šventvietės“

• G. Beresnevičius „Pagonių religinis kultas“

• Hamburgo universiteto geologijos  paleontologijos instituto profesorius W. Weitschat „Gintaras su inkliuzais“

• A. Daulius „Gintaro energiją gaminančios mašinos pristatymas“
• Dramaturgų klubo „D5“ vakaras „Vilniaus inkliuzai“