Tekstilę studijavusi, dabar papuošalus iš gintaro kurianti Algina Žalimienė pritaiko tekstilininkės įgūdžius – naudodama rankdarbių iš karoliukų techniką, gintaro gabalėliais „išsiuvinėja“ papuošalų ornamentus. Grafikės Kristinos Norvilaitės ir juvelyrės Alginos Žalimienės paroda „Žydėjimas“ atskleidžia netradicinį menininkių požiūrį į archajiškas medžiagas bei detales. Parodoje galima pamatyti medžio, kailio, lino, gintaro ir odos darbus. Moteris menininkės puošia linoraižinio ornamentais, kailiu, juvelyriniais dirbiniais: karoliais, segėmis, diržais. Taip sujungiamas tradicinis ir modernus požiūris į grafiką ir gintarą. Pasak K. Norvilaitės, parodos pavadinimas atspindi moters savijautą pasipuošus. „Medis – gyvas, gintaras – taip pat. Jų susijungimas papildo ir atskleidžia vienas kitą, lygiai kaip ir papuošalas atskleidžia ir keičia moterį”, –parodos atidaryme sakė menininkė.
Žiūrint į A. Žalimienės kaklo papuošalus – smulkių gintarėlių vėrinius, prieš akis iškyla Pilies gatvės suvenyrų prekyvietėje matyti gintaro gausos vaizdai: virtęs vėrinių lavina, gintaras praranda medžiagišką tapatybę ir tampa panašus į draperiją, audinį. Tekstilininkės įgūdžių turinti dailininkė moka naudotis šiomis asociacijomis, kaip ir iš taisyklingų gintarinių stačiakampių „nupinti“ diržą, imituojantį pynimą iš odos juostelių. Gintaro aksesuaro „dirbtinės gėlės“ yra didelės ne vien dėl mados reikalavimų. Tokios jos išeina siuvinėjant gintaro gabalėliais kaip ir miniatiūriniais stiklo karoliukais. Iš vienas prie kito prigludusių smulkučių gintarėlių formuojamas ornamentuotas paviršius, kuriame komponuojamas motyvas iš didesnių, pusiau brangius akmenis ar stiklo akis imituojančių gintarų. Pusiau skaidrus tamsus gintaras, kurį dažnai naudoja dailininkė, optinėmis savybėmis parankus tokiai imitacijai. Kitos kaklo papuošalų, apyrankių dalys standžiai nertos iš lininių natūralios spalvos arba tamsiai rudų siūlų.