SPALVOS

  
Apie gintaro vertę dar tūkstantmečio pradžioje labai konkrečiai rašė romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis:

      „ ... nei baltas gintaras, iš kurio gaunamas malonus smilkalų kvapas, nei vaško spalvos geltonas arba tamsus gintaras romėnų nebuvo taip vertinamas, kaip skaidrus, nestipriai žvilgantis taip, kad žiūrint per jį, matyti ne pati ugnis, o tik jos atspindys (...) Mėgstamiausias gintaras buvo skaidraus falerniško vyno atspalvio. Už jį mokėdavo brangiausiai (...) Gintarą pašviesindavo pakaitintuose ožkų riebaluose su Anchuzu.”

Dažniausiai Baltijos gintaras yra geltonas, šviesiai gelsvas. Jo spalvos kinta nuo baltos, geltonos iki rudos, raudonos. Taip pat yra ir žalsvo, melsvo, pilko netgi juodo gintaro. Dar daugiau yra subtilių atspalvių, tarpusavio derinių. Gintaras gali būti visiškai skaidrus arba visiškai nepermatomas. Ne visada gintaras būna vienspalvis: yra unikalių dviejų ir daugiau spalvų bei atspalvių derinių, raštų - kartais jie sudaro net puikiausias menines kompozicijas. Tai gintarui suteikia patrauklumo, žavesio ir unikalumo.

Baltijos gintaras - tai nedaug pakitę spygliuočių sakai. Švieži medžių sakai buvo skaidrūs, šviesiai gelsvos spalvos. Sakams virtus gintaru, spalva išliko (skaidrus gintaras), tačiau ji galėjo pakisti ir dėl pačiuose sakuose vykusių permainų:

• iš sakų garavę lakieji elementai sudrumsdavo sakus (spalvų tonai gali kisti nuo geltonos iki visiškai baltos)

• į sakus patekusios įvairios priemaišos taip pat galėjo turėti įtakos jų spalvai (mėlyna, žalia, juoda, ruda)

• vykstant oksidacijai, spalva galėjo patamsėti, pasodrėti (raudona, tamsiai raudona, sodriai geltona).

Gintaro spalvą keičia į jį patekusios įvairios priemaišos bei pagrindiniai jo struktūriniai elementai - be galo maži terpeninių dujų burbulėliai. Išsidėstę tam tikru tankumu ir forma, jie atitinkamai skaido šviesą, kurią mes matome kaip vieną ar kitą spalvą.

Kas yra gintaras?
Susidarymas
Morfologija
Inkliuzai
Spalvos
Gavyba
Apdirbimas
Tikras ar ne?
Savybės
Gintaro keliai
Archeologiniai radiniai
Gintaras medicinoje
Giminaičiai pasaulyje
Muziejus muziejuje

Skaidrusis (su gelsvu atspalviu). Ši gintaro spalva galėtų būti pavadinta "pirmine" - tokie yra švieži medžio sakai. Skaidraus gintaro yra apie 10%, tačiau daugiausia jo smulkūs gabaliukai. Didesni skaidraus gintaro gabalai yra ypač reti ir vertingi. Skaidrumo atspalvis gali kisti nuo gelsvo iki tamsiai raudono, nelygu koks yra gintaro oksidacijos laipsnis. Inkliuzai dažniausiai randami sluoksniuotame skaidriame gintare.

Raudonasis. Natūraliai raudonas gintaro atspalvis sutinkamas ypač retai (0.5%). Šis spalva gali turėti atspalvius nuo oranžinio iki tamsiai raudono. Raudoną spalvą gintaro meistrai išgauna kaitindami skaidrų gintarą (jį priverstinai oksiduodami). Kaitintas gintaras netenka savo natūralių savybių.

Geltonasis. Tai dažniausiai sutinkama gintaro spalva (apie 70% visų spalvų). Paprastai toks gintaras yra neskaidrus, debesuotas, jo geltonas atspalvis kinta. Geltonasis gintaras - neatskiriama moteriškų tautinių drabužių dalis.

Baltasis. Baltasis gintaras yra labai retas , jo yra apie 1-2% viso gintaro. Paprastai šis gintaras pasižymi tekstūrų, "gamtos piešinių" įvairove. Jis dar yra vadinamas "Karališkuoju" arba "Kauliniu". Jis gali turėti spalvinių intarpų (geltono, juodo, mėlyno, žalio, skaidraus gintaro), sudarančių įdomius raštus.

Mėlynasis. Tai pats rečiausias gintaro atspalvis. Melsvo atspalvio gintaras yra labiausiai vertinamas, jo tėra 0.2%. Dažniausiai šis atspalvis sutinkamas baltame gintare.

Žaliasis. Žalsvasis gintaras irgi yra retas, jo yra apie 2%. Labai įdomus yra žaliasis permatomas gintaras, pasižymintis "cukrine struktūra".

Juodasis. Tai gana dažna gintaro spalva (apie 15%), įdomi savo natūralumu. Didžiąją gintaro dalį sudaro 50 milijonų senumo medžio žievės ir kt. augalinės liekanos.

Literatūra