| ŠV. MYKOLO G. 8. ISTORINIAI TYRINĖJIMAI Istorikė S. Legaitė
Pirmostos rašytinės žinios apie šį pastatą yra 1684rn. Iš to meto dokumentų matyti, kad pastatas egzistuoja Jau seniai ir turi savo pavadinimą "Kamienica Saugowiczowska". Po Saugovičiaus pastatą įsigijo Vilniaus Susirinkimininkai, kurie jį va1dė iki 1684m. Iš 1684m. ir 1685m. aprašymų matyti kaip pastatas atrodė. Jis buvo 2 aukštų. Pirmarne aukšte buvo didelis kambarys su 4 langais ir kitas karnbarys (komora) su skliautais, o taip pat prieangiu ir virtuve. Antrame aukšte buvo analogiškos patalpos. Po pastatu buvo rūsys. Namas stovėjo prie gatvės kairėje sklypo pusėje. Šio sklypo dešinėje kieme stovėjo pastatėlis su krautuve ir rūsiu. 17 a. viduryje karo apgriautą ir niekieno negyvenamą namą su sklypu ir pastatėliu kieme 1685 m. gegužės 10d. iš kunigo Jono Jendžejevskio nusipirko Pažaislio vienuoliai Kameldulai ir išlaikė savo nuosavybėje iki 1831m. Apie 100 metų laikotarpis (1685 - 1790) pastato istorijoje mažai žinomas. Galimas daiktas kad po 1748 - 49m. gaisrų pastatas buvo rernontuotas. 1797m. dokumentuose Vilniaus miesto namų sąraše nurodomos 6 patalpos: 2 pirkios, 2 kamaros, 1 didelis kambarys ir 1 mažas. Kieme arklidės, ratinė, sandėlys ir rūsys. 1797m. pastatas buvo ką tik po gaisro. 1806m. Vilniaus miesto namų sąraše patalpų skaičius pastate: 10 didelių ir 6 maži karnbariai. Kieme buvo arklidės, ratinė ir vežiminė. Jeigu tikėti sąrašų tikslumu tarp 1790 - 1806m. pastate turėjo įvykti dideli pakitimai. Kaip parodė ir tyrimai natūroje šiuo metu klasicizmo laikotarpyje atsirado dešinysis dabartinio pastato spamas nuo pat gatvės, įjunugs į save buvusį seną kiemo pastatėlį. Po dešiniuoju sparnu įrengiami rūsiai. 1797m. pastatas buvo ką tik po gaisro. Vėlesniuose dokumentuose sakoma, kad pastatą statė vienuoliai savo lėšomis.
|
Laimingo likimo namas |
|
| 1808m. plane pastatas pavaizduotas "U" formos,
neužstatyta tik vakarinė dalis, o pietinėje (prie gatvės), rytinėje ir Šiaurinėje
stovi mūriniai pastatai. Iš 1824m. gruodžio rnėn. 15d. sudaryto šio namo inventoriaus
likęs nepilnas rusiškas vertimas. Nurodoma, kad kieme yra šulinys, kiemo gale arklidė,
o prie jos daržinė.Virš arklidės ir daržinės - sandėliai. Tenka manyti, kad
ūkinės patalpos kiemo gale buvo mūrinės ir sujungtos su pastatu. 1831 m. po sukilimo,
klasifikuojant vienuolių turtą ir vienuolyną, surašytas jiems priklausęs tunas.
Patalpų skaičius ir išdėstymas atitinka dabartinį išp1anavirną. Įdornu, kad aprašyme minima medinė dengta galerija, tačiau ji buvp prie rytinio ir šiaurinio (t.y. ūkinio) korpusų ir jungėsi tarp savęs.
|
||
| Yra išlikę Vilkanco ir Vaitkevičiaus raportai. Pastatą iki
1836m. nuomoja dvasininkas Lindsajus. Pastatas gerame stovyje. Naujai pastatytas per visą
kierno ilgį sandėlys malkoms. Iš dokumentų paaiškėjo, kad pastatas 1812 m. karo metu
buvo srnarkiai apgriautas. 1832m. 1apkričio 28d. namas atiduotas kataIikų dvasininkijai.
Namas buvęs Pažaislio vienuolyno nuosavybe apie 150 rnetų atsidūrė Vilniaus kapitulos
rankose. Naujieji savininkai didesnių pakitimų nevykdė, išskyrus pietinio korpuso
galerijos pastatymą.
|
| COPYRIGHT 2000 (C) Matas Mizgiris |  |