LAIKO SPĄSTUOSE

Gintaro sakai buvo labai skysti ir garuodami greitai kietėjo. Įkliuvusi muselė ar skruzdė amžiams likdavo užkonservuota – taip susidarė inkliuzai. Gintaro gabalėliuose rasta apie 3 tūkst. gyvūnų rūšių, apie 10-15 % iš jų – dabar gamtoje gyvenančių menkai evoliucionavusių vabzdžių rūšys.

Dažniausiai gintare randama vabzdžių (86,7%) ir voragyvių (11,6%), kitų grupių gyvūnai sudaro tik 1,7%, o augalai – vos 0,4%.

Kas yra gintaras?
Susidarymas
Morfologija
Inkliuzai
Spalvos
Gavyba
Apdirbimas
Tikras ar ne?
Savybės
Gintaro keliai
Archeologiniai radiniai
Gintaras medicinoje
Giminaičiai pasaulyje
Muziejus muziejuje

Dauguma vabzdžių gintare yra išsilaikę labai gerai – matyti smulkiausi jų plaukeliai ir žvyneliai. Į gintarą vabzdžiai dažniausiai patekdavo gyvi – nublokšti vėjo ar užlieti staiga išsiveržusių sakų – ir labai greit nugaišdavo nuo terpeninių junginių. Aptinkama tik smulkių, daugiausia miško vabzdžių, nes stambesnieji iš sakų nelaisvės pajėgdavo ištrūkti, o gyvenę vandenyje ar pievose į sakus pakliūdavo retai. Gintare beveik nerandama vabzdžių, gyvenusių sausose vietose ar skraidžiusių ne pavasarį, kai vyksta augalų medžiagų apykaita ir skiriasi sakai.

Iš gintare aptinkamų „belaisvių” voragyvių dažniausiai pasitaiko miško vorų, gyvenusių ant augalų, po žieve. Gintare rastos 267 vorų rūšys, daugiausia tropinės ir subtropinės. Be pačių vorų, gintaruose dažnai aptinkami ir jų veiklos pėdsakai – plonyčiai voratinkliai, į kuriuos įsivėlę medienos dalelių, kartais su pakibusiais sakų lašeliais, net iščiulptos ir sudžiūvusios jų aukos. Mūsų inkliuzų kolekcijoje prof. J. Wunderlichas (Hamburgo geologijos ir paleontologijos universitetas) rado anksčiau pasaulyje  nežinotos vorų rūšies atstovą. Nuo šiol ši vorų rūšis bus vadinama savininko vardu "Sosybius mizgirisi".

Kiti gintare randami voragyviai – tai skorpionai, pseudoskorpionai ir erkės. Erkės gyveno kolonijomis, todėl dažnai aptinkamos gintare ne po vieną, o pulkais.

Sparnuotųjų vabzdžių gintare randama labai nevienodai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, tiesiasparniai, – didžiausia retenybė, o kitų, pavyzdžiui, dvisparnių, yra labai daug.

Augalų liekanos gintare – tai dažniausiai lapeliai, spygliai, žiedai ir jų dalys, rečiau šakelės ir vaisiai. Iš gintare rastų sporinių augalų dauguma yra subtropinio klimato kerpsamanės, iš plikasėklių aptinkami tujų ūglių dalys, o dažniausiai randamos gaubtasėklių rūšys – ąžuolas, bukas ir klevas.

Be to, gintare randama sporų – grybų ir žaliųjų samanų.

Be augalų bei nariuotakojų gintare, nors ir labai retai, randama ir kitų gyvūnų ar jų likučių – keli oligochetai, nematodai, kitų smulkių kirminų, 9 sausumos moliuskų rūšys ir kt. Gintaro muziejuje-galerijoje Vilniuje eksponuojame unikalų pasaulyje sraigės kiautelį - tai irgi mūsų kolekcijos pasididžiavimas.

Literatūra