




|
GINTARO KELIAI

"Asirijos valdovas Ashur-Nasir-Apalas
siuntė savo žmones į gintaro žemę, ten, kur jūros gintarą išplauna kaip
varį..."
883 m. pr. Kr. asirų
užrašas ant obelisko
Prekyba gintaru Baltijos kraštuose prasidėjo dar neolito laikais. Iš
pagrindinių jo gavybos centrų Jutlandijoje bei Rytinėse Baltijos šalyse, taip pat ir
Lietuvoje, gintaras plito į Vidurio, Rytų Europą, pasiekė net Egiptą. Baltiško
gintaro karoliai rasti Teto piramidėje, faraonų kapuose (3400 - 2400 m. pr. Kr.).
Vokiečių archeologas Heinrichas Schliemannas, 1871-1890 m. kasinėjęs Troją, tarp
kitų radinių aptiko ir gintaro karolius. Mokslininkai nustatė, kad tai prieš 3000
metų iš Baltijos pakrančių atgabento gintaro dirbinys. Baltiško gintaro šis
archeologas rado atkasęs Mikėnų kupolinius kapus supiltus apie 1600 - 800 m. pr. Kr. ir
kasinėdamas Kretos salą.
|
|
Kas yra gintaras?
Susidarymas
Morfologija
Inkliuzai
Spalvos
Gavyba
Apdirbimas
Tikras ar ne?
Savybės
Gintaro
keliai
Archeologiniai radiniai
Gintaras medicinoje
Giminaičiai pasaulyje
Muziejus muziejuje
|
Intensyvi
gintaro prekyba I-III a. vyko su Romos imperija ir jos kolonijomis vadinamuoju Gintaro
keliu. Graikai ir romėnai labai vertino gintarą, vadino jį Šiaurės auksu.
Imperatoriaus Nerono (54- 68 m po Kr.) laikais nedidelė gintaro statulėlė vertinta
daugiau nei jaunas sveikas vergas. Ypač vertintas skaidrus rausvas ir aukso spalvos
gintaras, iš kurio buvo gaminami papuošalai bei smulkūs buitiniai daiktai. Neskaidrus
gintaras naudotas tik smilkalams. Plinijus Vyresnysis veikale "Historia Naturalis
pasakoja apie tuos laikus, kai siųstas romėnų raitelis pargabenęs tiek gintaro, kad jo
užtekę ne tik amfiteatrui, bet ir gladiatorių aprangai bei ginklams išpuošti.
Didžiausias gabalas svėręs per 4 kg. Į Romos imperiją gabenamas gintaras buvo
saugomas tarpiniuose punktuose. Trys tokios slaptavietės aptiktos Vroclavo apylinkėse,
čia rasta apie 3 tonas gintaro.
|
|
 |
| PREKYBINIAI GINTARO KELIAI |
|
Apie III a.
pabaigą klesti prekybos keliai į rytus Dnepro, Dnestro, Pruto upėmis, užmezgami
ryšiai su slavų gyvenvietėmis ir Juodosios jūros pakrančių romėnų kolonijomis, o
vėliau ir su Bizantijos imperija, arabų šalimis.
Nuo XII a. Baltijos pajūrį pradėję
puldinėti kryžiuočiai ilgainiui monopolizavo gintaro gavybą, beveik visą apdorojimą
ir pardavimą.
|
|
|
| 1264 m.
pagal sutartį su Sembos vyskupu kryžiuočių ordinui atiteko visos gintaringos žemės,
o ordinas už tai vyskupui skyrė trečdalį surinkto gintaro. Vietos gyventojai, daugelį
amžių rinkę gintarą ir juo prekiavę, nebeteko šios teisės. Remiantis ordino
nustatyta regalija, visas surinktas gintaras turėjo būti pristatomas atitinkamiems
tarnautojams, o nuslėpus nors mažiausią gintarą būdavo griežtai baudžiama. Dar XIX
a. pradžioje Karaliaučiuje laikytas samdomas budelis, kuris vykdė mirties bausmę už
savavališką gintaro rinkimą. Literatūra
|
|
|
|