title_muziejus.gif (986 bytes)
english versione-mailNuorodos
apie mus
muziejus
galerija
papuosalai
sveciu knyga

 

GINTARO KELIAI

gintaro-kelias.jpg (45084 bytes)

 

"Asirijos valdovas Ashur-Nasir-Apalas siuntė savo žmones į gintaro žemę, ten, kur jūros gintarą išplauna kaip varį..."

883 m. pr. Kr. asirų užrašas ant obelisko

   
Prekyba gintaru Baltijos kraštuose prasidėjo dar neolito laikais. Iš pagrindinių jo gavybos centrų Jutlandijoje bei Rytinėse Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gintaras plito į Vidurio, Rytų Europą, pasiekė net Egiptą. Baltiško gintaro karoliai rasti Teto piramidėje, faraonų kapuose (3400 - 2400 m. pr. Kr.). Vokiečių archeologas Heinrichas Schliemannas, 1871-1890 m. kasinėjęs Troją, tarp kitų radinių aptiko ir gintaro karolius. Mokslininkai nustatė, kad tai prieš 3000 metų iš Baltijos pakrančių atgabento gintaro dirbinys. Baltiško gintaro šis archeologas rado atkasęs Mikėnų kupolinius kapus supiltus apie 1600 - 800 m. pr. Kr. ir kasinėdamas Kretos salą.

 



Kas yra gintaras?
Susidarymas
Morfologija
Inkliuzai
Spalvos
Gavyba
Apdirbimas
Tikras ar ne?
Savybės
Gintaro keliai
Archeologiniai radiniai
Gintaras medicinoje
Giminaičiai pasaulyje
Muziejus muziejuje


Intensyvi gintaro prekyba I-III a. vyko su Romos imperija ir jos kolonijomis vadinamuoju Gintaro keliu. Graikai ir romėnai labai vertino gintarą, vadino jį „ Šiaurės auksu”. Imperatoriaus Nerono (54- 68 m po Kr.) laikais nedidelė gintaro statulėlė vertinta daugiau nei jaunas sveikas vergas. Ypač vertintas skaidrus rausvas ir aukso spalvos gintaras, iš kurio buvo gaminami papuošalai bei smulkūs buitiniai daiktai. Neskaidrus gintaras naudotas tik smilkalams. Plinijus Vyresnysis veikale "Historia Naturalis” pasakoja apie tuos laikus, kai siųstas romėnų raitelis pargabenęs tiek gintaro, kad jo užtekę ne tik amfiteatrui, bet ir gladiatorių aprangai bei ginklams išpuošti. Didžiausias gabalas svėręs per 4 kg. Į Romos imperiją gabenamas gintaras buvo saugomas tarpiniuose punktuose. Trys tokios slaptavietės aptiktos Vroclavo apylinkėse, čia rasta apie 3 tonas gintaro.

 

PREKYBINIAI GINTARO KELIAI

Apie III a. pabaigą klesti prekybos keliai į rytus – Dnepro, Dnestro, Pruto upėmis, užmezgami ryšiai su slavų gyvenvietėmis ir Juodosios jūros pakrančių romėnų kolonijomis, o vėliau ir su Bizantijos imperija, arabų šalimis.

Nuo XII a. Baltijos pajūrį pradėję puldinėti kryžiuočiai ilgainiui monopolizavo gintaro gavybą, beveik visą apdorojimą ir pardavimą.

 

1264 m. pagal sutartį su Sembos vyskupu kryžiuočių ordinui atiteko visos gintaringos žemės, o ordinas už tai vyskupui skyrė trečdalį surinkto gintaro. Vietos gyventojai, daugelį amžių rinkę gintarą ir juo prekiavę, nebeteko šios teisės. Remiantis ordino nustatyta regalija, visas surinktas gintaras turėjo būti pristatomas atitinkamiems tarnautojams, o nuslėpus nors mažiausią gintarą būdavo griežtai baudžiama. Dar XIX a. pradžioje Karaliaučiuje laikytas samdomas budelis, kuris vykdė mirties bausmę už savavališką gintaro rinkimą.

Literatūra

 

COPYRIGHT 2000 (C) Matas Mizgiris virsus