IŠ ŽEMĖS IR VANDENS

Kas yra gintaras?
Susidarymas
Morfologija
Inkliuzai
Spalvos
Gavyba
Apdirbimas
Tikras ar ne?
Savybės
Gintaro keliai
Archeologiniai radiniai
Gintaras medicinoje
Giminaičiai pasaulyje
Muziejus muziejuje

Pajūrio gyventojai iki XIII a. daugiausiai rinkdavo ant kranto išplautą gintarą, vėliau išmoko ilgakočiais graibštais žvejoti iš jūros. Dažniausiai būdavo dirbama naktį, ant aukšto kalno ar medyje uždegus dervos statinę pakrantei apšviesti. Vėliau gintarą gaudyta tinklais, seklesnėse vietose – specialiais kabliais. Išradus naro aprangą gintarą nardytojai ėmė rinkti tiesiog iš jūros dugno.

Lietuvoje kasti gintarą pradėta po to, kai, 1854 m. gilinant farvaterį Kuršių mariose ties Juodkrante, aptiktos didelės jo sankaupos. Du žydų tautybės pamario verslininkai – Stantienas ir Beckeris – įsteigė firmą. Ši greitai praturtėjo, ir nuo 1883 m. gintarą imta kasti mechanizuotai – garinėmis žemsiurbėmis. Būtent čia ir surinkta garsioji Klebso kolekcija, patraukusi pasaulio archeologų dėmesį. Apie šią vietą ir apie patį gintarą pradėta kalbėti, rašyti, domėtis. Užvirė pramoninis gyvenimas. Per metus buvo iškasama 30-85 tonos gintaro. Po kiek laiko firmos savininkai nusipirko dar vieną gintaro kasyklą Palvininkuose (dab. Jantarnyj, Karaliaučiaus sr.) ir pasistatė gintaro apdirbimo įmonę. Nenuostabu, kad šie du pirkliai tapo vienais turtingiausių Rytų Prūsijos pramonininkų, nes Palvininkų telkinyje glūdi 90 % pasaulyje randamo gintaro. Šis mineralas ir dabar kasamas atvirame karjere šiuolaikine kalnakasybos technika – 500-700 tonų per metus, o iš marių atnešto dumblo supiltuose laukuose vietos gyventojai, kasdami bulves, iki šiol randa gintaro.

Atnaujinti gintaro gavybą Kuršių mariose mėginta ne kartą, bet primityviais metodais ir nelabai sėkmingai. Grafas Tiškevičius bandė kasti gintarą prie Palangos esančiose pelkėse. Nors gintaro žaliavos čia iškasta vos keletas šimtų kilogramų, bet dirbant buvo surinkta daug archeologinių radinių (Palangos lobis).

Seniau Kuršių marių žvejai gintarą graibė iš marių dugno kesele – iš dviejų valčių dugnu traukiamu tinklu su kabliais, kurie ardydavo dugną ir išjudindavo gintaro gabalus. Nuo dugno pakeltas gintaras patekdavo į traukiamą tinklą. Toks gintaro gavybos būdas naudotas tik Kuršių nerijoje.

Turtingiesiems pirkliams XIX a. pabaigoje apleidus Kuršių marių telkinį, prie jo sugrįžta vėl. Gilinant Klaipėdos uosto farvaterį, paliestas ir gintaringasis sluoksnis, kuriame yra apie 112 tonų gintaro. Manoma, kad gintaringas sluoksnis užima 3000 ha plotą. Ateityje būtų galima pradėti pramoninio kasimo darbus ties Juodkrante.

Nors naudoti labai įvairūs gintaro gavybos būdai, o nuo praėjusio amžiaus net labai perspektyvūs ir našūs, vis dėlto nuolatinis ir pats populiariausias – gintaro rinkimas pajūryje.

Ir šiandien gintaro gaudytojai (apie 30 žmonių), esant geram metimui, Baltijos jūros pakrantėje ties Karkle ar Melnrage surenka apie 30-50 kg gintaro.

Literatūra