LOBIAI IR LOBIŲ IEŠKOTOJAI

Dar akmens amžiuje žmonės gamino įvairius papuošalus ir amuletus iš visko, ką rasdavo: žvėrių dantų, kriauklių, plokščių akmenėlių, kaulų. Vandens išplauti gintarai tam irgi kuo puikiausiai tiko.

Gintaro papuošalus Lietuvoje jau nešiojo IV tūkst. pr. Kr. Kasinėjant akmens amžiaus gyvenvietes, rasta kabučių, karolių, sagučių, žmonių ir gyvulių figūrėlių. Mokslininkai mano, kad figūrėlės vaizdavo to laikotarpio gyvenimo globėjus – pasaulio viešpačius – ir tarnavo kaip amuletai.

Didžiausias pasaulyje archeologinis gintaro rinkinys rastas 1860 -1881 m. kasant gintarą Kuršių mariose ties Juodkrante. Buvo surinkti unikalūs neolito laikotarpio (III tūkst. pr. Kr.) gintaro dirbiniai, jie sudomino viso pasaulio mokslininkus. Tai garsioji R.Klebso kolekcija, vadinama Juodkrantės lobiu. Ją sudarė gintaro žaliava ir 434 dirbiniai - įvairių formų – ilgi ir siauri, taisyklingi ir įstrižu pagrindu, beveik stačiakampiai, ovalūs  kabučiai. Rasta įvairių sagų – nedidelių apskritų ir ovalių, iki 4,5 cm ilgio, didelių laivelio pavidalo, lygaus paviršiaus ir taškuotų. Juodkrantės lobyje yra ir įvairių vamzdelinių karolių – tik retušuotu paviršiumi ir gerai nugludintų, visai tiesių ir šiek tiek išpūstais šonais, nemažai grandžių ir skridinių. Ypač vertingi šioje kolekcijoje neolito amžiaus plastinio meno kūriniai  – gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės. Visus šiuos dirbinius R. Klebsas aprašė knygoje "Akmens amžiaus gintaro papuošalai" (1882). Deja, per Antrąjį Pasaulinį karą kolekcija dingo.  Išliko tik jos aprašymai ir piešiniai R. Klebso publikuotoje knygoje.

Daug unikalių archeologinių gintaro dirbinių rado istorijos mokslų daktarė Rimutė Rimantienė. Ji 20 metų kasinėjo Šventosios pelkes. Be gausybės gintaro dirbinių čia rasta daug žaliavos, gaminių ruošinių ir gamybos atliekų. Mokslininkė spėja, kad tai būta vieno iš stambiausių Rytinių Baltijos šalių gintaro gavybos ir apdirbimo centrų.

Literatūra