JUODKRANTĖS LOBIS
"Juodkrantės lobio" istorija prasideda XIX a. viduryje, kai Kuršių mariose begilinant laivybos farvaterį ties Juodkrante buvo rasta nemažai gintaro žaliavos. Pasklido gandai apie didžiulius gintaro išteklius Kuršmarių dugne. 1857 metais du garsūs to meto Klaipėdos pirkliai Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris įkūrė firmą "Stantien und Becker". Mažame žvejų miestelyje, Juodkrantėje jie ėmė nuolatos kasinėti marių dugną. Kuršmarių dugno smėlėtoji masė garinėmis žemkasėmis būdavo iškeliama ir pilama į mažus laivelius su sijotuvais. Smėlį išsijodavo atgal į marias, o sijotuvuose likdavo medis, durpių gniutulai ir gintaras. Toks kasimo būdas pasirodė esąs efektyvus - per metus buvo iškasama per 70 tonų gintaro. |
||||
| Netrukus paaiškėjo, jog kartu su "normalia"
gintaro žaliava dienos šviesą išvysdavo ir kadaise žmogaus rankomis apdirbti gintaro
gabaliukai. Ilgą laiką niekas nesuprato milžiniškos šių radinių archeologinės,
mokslinės vertės. Iš pradžių šiuos priešistorinius dirbinius darbininkai parduodavo
arba tiesiog dovanodavo kaip keistenybes į Juodrantę atvykusiems lankytojams.Žinoma,
jog ypač vertinga kolekcija (joje buvo ir labai reta gintarinė žmogaus figūrėlė)
buvo parduota į Niujorką. Tolesnis šios kolekcijos likimas iki šių dienų nėra
žinomas. Po 3 metų nuo gintaro gavybos Juodkrantėje pradžios, buvo nuspręsta, jog
reikia uždrausti prekybą moksliškai vertingais gintaro pavyzdžiais. Darbininkai,
kuriuos pagaudavo vagiant gintarą būdavo smarkiai baudžiami.
|
|
|||
| 1860-1881 metų laikotarpyje buvo surinkti 434 neolito
laikotarpiu (III tūkst. pr. Kr.) pagaminti gintaro dirbiniai. Richardo Klebso dėka kartu
su kitais vertingais eksponatais šie dirbiniai buvo išsaugoti firmos "Stantien und
Becker" kolekcijoje, kuri vėliau buvo perleista Karaliaučiaus universitetui. 200 įdomiausių gintaro dirbinių aprašymai ir piešiniai (H. Schwarz) buvo išleisti 1882 m. R. Klebso knygoje "Akmens amžiaus gintaro papuošalai".
|
|
|||
| Pagrindinė Juodkrantės lobio radimvietė buvo plokščia
Kuršmarių sekluma, kuri plytėjo 650 m. į šiaurę nuo Juodkrantės ir tęsėsi apie
2.5 km. Senieji gintaro dirbiniai buvo rasti kartu su gintaro žaliava 2-4 metrų gylyje.
Lobį sudarė gintaro žaliava ir dirbiniai - įvairių formų ilgi
ir siauri, taisyklingi ir įstrižu pagrindu, beveik stačiakampiai, ovalūs
kabučiai. Rasta įvairių sagų nedidelių apskritų ir ovalių, iki 4,5 cm ilgio,
didelių laivelio pavidalo, lygaus paviršiaus ir taškuotų. Juodkrantės lobyje yra ir
įvairių vamzdelinių karolių tik retušuotu paviršiumi ir gerai nugludintų, visai
tiesių ir šiek tiek išpūstais šonais, nemažai grandžių ir skridinių. Ypač
vertingi šioje kolekcijoje neolito amžiaus plastinio meno kūriniai
gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės.
|
|
|||
| Literatūra
|
| COPYRIGHT 2000 (C) Matas Mizgiris |  |